ES parama plačiau

Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa

šaltinis: www.esparama.lt

2013 m. gruodžio 20 d. įsigaliojo 2014-2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) sanglaudos politikos reglamentai, kurie sudarė teisinį pagrindą įgyvendinti ES sanglaudos politiką Lietuvoje. ES sanglaudos politikos reglamentuose yra numatyta, kad kiekviena valstybė narė ES sanglaudos politikai įgyvendinti turi parengti Partnerystės sutartį ir veiksmų programas. Šiuos dokumentus turi patvirtinti Europos Komisija.

Partnerystės sutartis ir 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa (toliau – Veiksmų programa) – tai pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvai bus skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metais.

Partnerystės sutartis apima 5 Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus:

  • Europos regioninės plėtros fondą (ERPF);
  • Europos socialinį fondą (ESF);
  • Sanglaudos fondą;
  • Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai;
  • Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą.

2014–2020 m. laikotarpiu siekiama sutelkti ES struktūrinių fondų lėšas į ribotą skaičių prioritetinių sričių ir užtikrinti, kad ES sanglaudos politikos investavimo kryptys kuo labiau prisidėtų prie ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020” įgyvendinimo. Tuo tikslu Veiksmų programoje nustatyti prioritetai pagal tris investavimo kryptis:

I. Sumanus augimas

Inovatyvumas ir investicijos į MTEPI

Švietimo kokybės užtikrinimas, atvirumas ir kūrybiškumas

Skaitmeninės visuomenės plėtra

Viešojo valdymo efektyvumo užtikrinimas

II. Tvarus augimas

Modernios bazinės infrastruktūros vystymas

Geresnės verslo aplinkos kūrimas

Tvarus ir efektyvus gamtinių išteklių vartojimas

 

III. Integralus augimas

Užimtumo skatinimas

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas

Teritorinė plėtra

Veiksmų programos prioritetai

Veiksmų programoje numatyti šie investicijų prioritetai:
1. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas,
2. Informacinės visuomenės skatinimas,
3. Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas,
4. Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas,
5. Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos,
6. Darniojo transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas,
7. Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas,
8. Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu,
9. Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas,
10. Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas,
11. Techninė parama.

Lietuvos Respublikos PARTNERYSTĖS SUTARTIS

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos Respublikos partnerystės sutartį, kuri nustato Europos struktūrinių ir investicinių fondų investicijas 2014-2020 metais. Pagal šią sutartį iš penkių fondų Lietuvai skirta 8,351 mlrd. eurų.

Partnerystės sutartyje septyneriems metams Lietuvai numatyta 3,501 mlrd. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo, 2,049 mlrd. eurų – iš Sanglaudos fondo, 1,613 mlrd. eurų – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, 1,127 mlrd. eurų – iš Europos socialinio fondo bei 63 mln. eurų – iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. Dar 31,8 mln. eurų numatyta pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

„Lietuva yra tarp pirmųjų Europos Sąjungos narių, turinčių jau patvirtintą dokumentą, kuris priartina mus prie tikslo visu pajėgumu investuoti Partnerystės sutartyje įvardytą sumą – daugiau kaip 8 milijardus eurų Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų. Siekiant sklandaus perėjimo iš vieno finansavimo septynmečio į kitą, naujojo laikotarpio valstybės investicijos kol kas finansuojamos pagal laikinąją tvarką", − sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis primena, kad pirmieji mokėjimai pagal minėtą tvarką buvo įvykdyti, investuojant į  socialinius projektus.

Tarp pirmųjų ES valstybių partnerystės sutarčių projektus kartu su Lietuva buvo parengusios Latvija ir Estija. Jos visos prisijungia prie Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Graikijos, kurių analogiškus dokumentus EK jau yra patvirtinusi.

Partnerystės sutartis – vienas iš pagrindinių strateginių dokumentų, pagal kurį EK skiria Lietuvai 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Ji apima penkių ES fondų veiksmingo ir efektyvaus panaudojimo strategiją, kuri vienija vienuolikai tematinių tikslų skiriamą finansavimą.

Pagrindinės numatomų investicijų kryptys – inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimas, verslo konkurencingumas, švietimas, užimtumas ir skurdo mažinimas, ekonominė infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumas.

Finansų ministerija koordinavo Partnerystės sutarties rengimą. Viešuosiuose aptarimuose, 2014-2020 m. komisijoje ir, teikiant pasiūlymus dėl finansavimo prioritetų, aktyviai dalyvavo socialiniai ir ekonominiai partneriai, visuomenės atstovai, ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos.

Patvirtinus Partnerystės sutartį, atsiveria kelias su EK baigti oficialias derybas ir dėl Lietuvos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos, kuri buvo pateikta Komisijai derinti šiemet kovą.

Birželio pradžioje Vyriausybė patvirtino atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, taisykles.Jos nustato dalyvaujančių institucijų funkcijas bei atsakomybę, taisyklių pagrindu kuriama valdymo ir kontrolės sistema, kurią artimiausiu metu vertins Valstybės kontrolė.

Papildoma informacija:

Partnerystės sutartis – valstybės narės kartu su partneriais laikantis daugiapakopio valdymo principo parengtas dokumentas, kuriuo nustatoma valstybės narės Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų veiksmingo ir efektyvaus naudojimo strategija, prioritetai ir tvarka, siekiant Europos Komisijos komunikato „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija" tikslų, ir kuris Europos Komisijos patvirtinamas po vertinimo ir dialogo su valstybe nare.